Sveiki, seniai berašėm, smarkiai aptingom. Vakar teko lankytis tokiam indų festivalyje, tai galvoju, kad patirtim būtų negerai nepasidalint. Kartu glaustai ir praėjusius įvykius aprašysiu. Beje, čia ruonis rašo.
Nepavyko man čia nuotraukų tinkamai sukelti, tad geriau skaitykit blogą facebooke.
1. Singapūras. Et, seniai buvo. Tai Malaizijos pietuose esanti mini sala valstybė. Labai švari, labai graži, aukštas pragyvenimo lygis, kažkokiam atviram renginy gavom nemokamo maisto ir gėrimu, nemokamai žaidėm mini atrakcionuose, buvom labai jaukiam rajone, valgėm MegaMac, nemokamai atviru autobusu apvažinėjom miestą. Na, tokia mini Europa sakyčiau. Ten negalima kramtyti gumos ir šiukšlinti. Smarkiai baudžia.
2. Lietuvių kelionė. Žinia, kad Giedrius ir Karolis buvo atvažiavę mūsų / Malaizijos aplankyt. Rimtai pakeliavom. Buvom arbatos plantacijoj. Ten labai krūta kavinė yra, kur geri arbatą, o aplinkui visur auga arbata ant kalnų. Labai gražu. Dar saloj vietinėj svečiavomės..
3. Kalėdos, naujieji. Silpnai čia su Kūčiom ir Kalėdom, nes krikščionių čia nedaug. Per Kūčias su ŠB buvom bažnyčioj, o per Kalėdas mokėmės ir counterstrike'ą žaidėm.
4. Egzaminai. Susilažinom, kad jeigu aš neišlaikysiu psichologijos egzamino, tai iš Mindaugo ir ŠB gausiu po 2 alaus. Jei išlaikysiu, aš jiems po du pirksiu. Ateitis parodys.
5. Atostogos. Buvo po egzaminų, nebus vėlykų. Mindaugas buvo Indonezijoj ir Balio saloj, tad prašykit, kad greičiau įspūdžius rašytų, kol jie dar švieži. Jų buvo daug, kaip supratau. Aš netaip įspūdingai atostogas praleidau.
6. Thaipusam festivalis. Čia šitam reikale buvau vakar (vasario 8 d. 2009) ir dėl įspūdžių patirtų tenai sugalvojau, kad reikia blogą papildyt.
Važiavau į festivalį žinodamas tik tiek, kad tai induizmo šventė. Vienas draugas induistas aiškino, kad kovotojų (warriors) kasta jį švenčia. Jis pats buvo iš dvasininkų (priests) kastos, tai jam ta šventė atrodė kvaila ir visai neaktuali.
Šiandien ryte šiek tiek pagūglinau apie tą šventę ir supratau, kad ji švenčiama per Tamil mėnesio pilnatį pagal kažkokį kalendorių :) Legendos sako, kad visi iš jų religijos kovojo ir žmonės dabar garbina tas kovas ir dievus, deives.
Prie reikalo..
Atvažiavom į vietą ir pamatėm belekiek žmonių. Visi indai praktiškai, tamsios odos, galva už mane žemesni, tai negaliu sakyt, kad jaučiausi labai jaukiai.. Praėjom pro kraujo donorystės centrą, kuris buvo tiesiog po tiltu. Be jokių stogų, menka tvorele teaptvertas. Atrodė visiškai nesteriliai. Aplinkui rūkdavo visokie smilkalai, važinėjo mašinos, kvapų milijonas, nes karštis didžiulis. Nenorėjau duoti ten kraujo.
Praėjom pro tą donorystę ir pamatėm kažkokią keistą eiseną. Priėjom arčiau. Ten žmonės ant pečių nešė visokiausius induistiškus religinius motyvus. Nemoku apibūdinti, bet nuotraukose turėtų būti aiškiau.
Žmonės su tais nešmenimis ant pečių eidavo 15 km. Eiseną vainikuoja kilimas į Induistų šventyklą Batu urvuose į kuriuos reikia užlipti 272 laiptelius. Prieš eiseną jie apie mėnesį labai mažai valgo ir daug meldžiasi. Jie tiki, kad savo nuolankumą dievui, jie įrodo kęsdami skausmą. Kuo daugiau skausmo, tuo arčiau dievo jie yra. Tam reikalui beveik visi, kiek teko matyti, einančiųjų prasiveria liežuvį, arba žandus. Skausmas jiems visada primena dievą, jie negali kalbėti, tad nešvaisto laiko pokalbiam ir šypsenom su aplinkiniais, gilinasi į dievą. Rimtesni religijos atstovai kabliais ar kabliukais prasiduria ir nugarą, antakius, krūtinę, rankas, na, žodžiu, kuo daugiau - tuo geriau. Vieną bičą matėm, kuris ant nugaros kabliukais prisikabinęs nešė gal 15 apelsinų ir panašiai tiek laimų. Kitas kabliais priskabinęs prie nugaros tokius storus diržus tempė kažkokį vežimą. Įspūdingiausias bičas, be abejo, buvo tas, kuris tiesiog prikabintas kabėjo ore.
Aplinkui tuos pagrindinius eisenos dalyvius eidavo kokie 3-4 pagalbininkai, kurie padėdavo einančiajam atsisėsti, kai eisena sustodavo, duodavo atsigerti, masažuodavo, degindavo smilkalus. Prieš einantįjį neretai eidavo kokie 6 būgininkai, kurie mušdavo užvedančius ir vienodus ritmus. Kartais dar eidavo žmogus su gromofonu ir dainuodavo vėlgi paprastus žodžius, bet juos dažnai kartodavo. Šita muzika ir kvapai, akivaizdu, labai smarkiai padėdavo einantiesiems. Kartais atrodydavo, kad jie tuoj nugrius, nes jau visai nebeturi jėgų, praktiškai nesimato akies vyzdžių, bet tada muzikantai suaktyvėdavo ir einantysis tarsi naujų jėgų įgavęs pradėdavo suktis, šokinėt, svyruot, eiti visiškai šviežiu žingsniu. Žodžiu transą ten chebra gaudė labai dažnai. Netgi aplinkiniai žmonės kartais imdavo užversdavo galvą, akies obuolius ir pradėdavo kratytis.
Mums kažkaip pavyko įsiterpti į patį eisenos vidury. Nieks ten beveik neaptverta, eina visi kur kas nori. Kliudėm ir tuos einančiuosius keletą kartų, ir žmonės stovintys visiškai greta kratydamiesi dingdavo kažkur į transo pasaulį, einantieji pradėdavo nesuvokiamus garsus leisti. Keisčiausi kvapai, muzika ir nenormalus karštis tokią atmosferą sukūrė, kad norėdavosi bėgti kuo toliau nuo tos visos eisenos, bet nebūdavo kur. Visur aplinkui tas pats.
Žodžiu įspūdžių aš ten prisigaudžiau nenormaliai daug, jaučiausi dažniausiai labai nejaukiai, keistai. Fotografuoti kartais net bijodavau. Visą laiką dairydavausi, kad kokie einantieji neužkabintų, nes jie visiškai aplinkoj nesigaudydavo. Tiesiog eidavo tiesiai ir viskas, o pagalbininkai stengdavosi įspėti praeivius.
Daugelį dalykų paminėjau. Jeigu kas nors pasiūlytų antrą kartą tokiam reikale sudalyvauti, tai labai smarkiai pagalvočiau. Tačiau labai labai džiaugiuosi, kad visgi sudalyvavau. Ten kitokio lygio religija.
Vikipedijoj rašo, kad į tuos Batu urvus kasmet per šventę susirenka apie milijoną žmonių. Neretai keletas miršta.
Rašėme Jums seniai, todėl natūralu, kad per tą laiką nutiko gana nemažai. Šįkart nebus Godos stiliaus, nes turiu ką papasakot.
Atostogos
Atostogas pradėjom planuot likus gal keturiom dienom iki išvykimo. Paskutinę naktį 2 h nakties sugalvojom, kad sugalvosim rytoj. Tik turėjom planą atsikelti dešimtą ryto, kad spėtumėm į vienuoliktos valandos autobusą. Spėjus į tą autobusą buvo šansas nusigauti iki nakvynės vietos pavakariais. Bet atsitiko šiokių tokių bėdų. Kažkaip man ir Ciokui nesimiegojo, tai penktą ryto sugalvojom, kad gal pora šnapsuko stiklinaičių padės užmigti. Buvom užsibrėžę ribą ne daugiau kaip iki etiketės, bet įkaušus iškilo ginčas ar riba yra iki etiketės apačios ar viršaus. Taikiai nusprendėme, kad iki apačios. Vėliau liko nedaug, tai irgi pabaigėm. Miegojome puikiai. Atsikėlėm pirmą dienos. Pavėlavom. Mindaugas sakė, kad žadino mus ir aš jį patikinau, kad tikrai atsikelsim ir kad nesijaudintų.
Viskas įvyko atvirkčiai ir susirgo Mindaugas, o ne mes, todėl pirmą dieną į kelionę išvažiavom tik mes su Cioku. Šiaip ne taip pirmą vakarą nusigavom iki reikiamo kaimelio. Hostelis buvo labai įmantrus. Labai įmantrus ir hostelio vadybininkas. Keliavom su tokiais danais, kurie buvo užsisakę kambarį. Hostelio vado žodžiai: „You booked a room? Oh, I booked a room. Sorry, no room“ ir tada labai labai juokėsi. Man ir Ciokui buvo žostkai juokinga, danams visai nepatiko :) Beje, pas danus yra įstatymas, kad galima laikyti 4 g žolės, tik negalima nei rūkyti, nei pardavinėti. Bet laikyti galima.
Užsisakėme tris ekskursijas: pasivaikščiojimą džiunglėmis (4 h), plaukimą greitaeige valtimi su motoriuku ir vietinės genties kaimo aplankymą (2 h), ir naktinį safarį (2 h).
Pasivaikčiojimas
Prieš įeinant į parką stebino du dalykai: 1)Plakatas su 15-20 nuodingų gyvačių, sutinkamų Malaizijoj 2)Įėjimas kainavo 70 ct, leidimas fotografuoti apie 3.5 lt. Nesusimokėjus gresia 3 metai kalėjimo
Nuodingą gyvatę pamatėm ir vos neužmyniau praeidamas. Dar gyvūnų visokių įmantriausių buvo, medis telefonas irgi buvo. Kabėjo nuoroda, jog čia galima pamatyti paukštį, vardu ‘Males are beautiful’. Taip pat vaikščiojom labai ilgu (ilgis virš 500m, 10 prilaikančių platformų) beždžionių tiltu, kurio aukštis vietomis siekia 40 m.
Džiangl tripas - įskaityta. Axujens!
Valtis + kaimas
Dienai įpusėjus išsiruošėm paplaukioti su valtimi ir aplankyti mažą vietinės genties „batekų“ kaimelį. Pats plaukimas nieko super įspūdingo, tik vaizdai labai gražūs. Ruonis sakė, kad prie jo namų tokie patys vaizdai, tai jei norit pamatyt džiungles ir beždžionę, kviečiu praplaukti Nerimi pro stulbinančiuosius Ožkinius. Iš to kaimelio tikėjomės nedaug, manėm bus smarkiai paveikta turizmo ir nieko ten gero nebus. Klydom! Batekai, ir ypač jų vaikai, labai keistai žiūri į atvykėlius, tarsi baltą žmogutį matydami pirmą kartą. Beje, jie patys juodi, nors visoj Malaizijoj nėr juodų. Žiūrėdamas į juos jautiesi labai nemaloniai, jiems, manau, dar nejaukiau. Mums sakė, kad galim eit apsižiūrėt į jų namus, jie pripratę, galim fotografuoti – pripratę. Žodžiu, prie visko jie turėtų būti pripratę, tik kad nelabai.
Batekai yra nesėsli gentis (gyvenamą vietą keičia maždaug kas 5 metus), kurią sudaro apie 50 gyventojų iš 10 šeimų. Vaikai pradeda rūkyti suktinį tabaką nuo dvylikos. Jie neina į mokyklą ir nesimoko skaityti, nei rašyti. Moterys pastoja maždaug 18 metų, o tai yra visai suprantamas amžius palyginus su kitomis gentimis. Vestuvių procesui vadovauja moteris. Iš pradžių ji išsirenka vaikinuką, permiega su juo ir pasako genties vadui gerai buvo ar ne, ir tekės ar ne. Vestuvės įprastos sulaukus 16-17 metų. Kas mus nustebino, kad visi vyrai atrodė labai seni, o moterys labiau panašios į mergaites, tik burbulai konkretūs – kaip rodo per Discovery, kur afrikietės moterys vaikšto nukarusiom pieno liaukom su kumščio dydžio nipeliais. Batekai namus renčiasi iš bananų lapų (stogui) ir bambukų. Pastatyti vieną trobą, kurioje yra vienas kambarėlis ir gyvena visa šeima užtrunka 2 savaites. Troba šiek tiek iškelta virš žemės dėl gyvačių ir skorpionų pavojaus. Gidas sakė, jog jų gyvenimo trukmė yra panaši į mūsų. Daug batekų serga odos ligomis bei yra alergiški, nes neskalbia rūbų. Jie tiesiog lipa į nešvarų vandenį su rūbais ir išlipę juos išdžiovina. Kartą per mėnesį šalia esančia upe praplaukianti klinika ant vandens suteikia sergantiems reikiamų vaistų ligos atveju. Mirties atveju kūnas yra suvyniojamas į lapus ir išnešamas toli į mišką, kur jis vėliau pakabinamas ant aukščiausio medžio, kad būtų arčiau dievo. Po dviejų metų kūnas nukabinamas ir sudeginamas. Po mirties yra įprasta visai genčiai išsikraustyti iš kaimelio ir keliauti į naują vietą, taip pabėgant nuo blogos auros.
Vienas batekas mus mokė kaip kurti ugnį iš visokių vietinių augalėlių. Gentyje berniukas virsta į vyrą, kai išmoksta įkurti ugnį ir medžioti. Batekai daugiausia medžioja su blowpipu, strėlytės gal skristi iki 40m. Bandėm ir blowpipint, visai nesunku. Beje, gidas mus pakvietė į naktinę medžioklę kartu su genties vyrais už 20 lt. Sakė, ką nušausit, tą ir valgysit. Kaip pavyzdį davė beždžionę. Deja, neprisiruošėm.
Valtis + kaimas = superįskaityta.
Safaris
Vakare, pagerėjus sveikatai, atvažiavo ir Mindaugas. Išsiruošėm į naktinį safarį. Nieko gero, nors smagu su tais džipais pasivažinėti. Sutikom karvių bandą ir pora paukščių. Kaip už 28 lt, tai neblogai, šiaip blogai.
Išsiplėčiau. Perduodu žodį kitam rašytojui,
Jūsų šatrijos burtininkas. LAV JŪ!
MINDAUGAS:
Sveikučiai mielieji :) kaip seniaai jau tos atostogos buvo, beveik taip seniai kaip ir paskutinis blogas. Ačiū visiem už komentarus ir paskatą rašyt toliau.
Kadangi aš didžiąją dalį linksmybių praleidau arba lovoje arba tualete.. tai pasakosiu apie tai kaip sekės jau toliau kelionėj. Kitą rytą po naktinio safarioko kilom anksti ir traukėm link traukinių stoties iš kur turėjom imt traukinį link Tailando sienos. Kaip visad, autobusą praleidom tai teko imti taksi, nors ten iš tikro šiaip dėdulė buvo važiuojantis namo manau :D laimė į traukinį suspėjom. Ir dar laimė, kad nusipirkom 2nd Class bilietus (tipo brangesnius). Važiavom vagone su kondicionierium ir teliku! Negana to telikas rodė nuostabų filma kur visi daiktai ir žmonės visaip mokėjo skraidyt, o idėja buvo panaši į jackie chano filmą. Užtat, kituose vagonuose žmonės neturėjo kondiškės ir kėdės ne itin patogios buvo. Kelionė truko apie 8 valandas, per kurias daug laiko praleidau miegodamas. Kažkaip net nepasakyčiau, kad lb nežmoniškai prailgo.. užtat grįžtant tai buvo kita situacija.. nu bet apie tai vėliau :) ždž atvykom į miestelį, kuris kaip supratau yra pats musulmoniškiausias šalies miestas – taigi alkoholio nieks nepardavinėjo, bet maistą pardavinėjo! Ir dar kokį.. ėjom valgyt ir pamatėm restoranėlį, kur vyravo toks raudonas motyvas languose, pavadintą „59“. Įėjus į vidų, neilgai trukus atradom, kad ten teikiamos ir įvairesnės paslaugos – intymiosios:D aj dar ten toks iniciatyvus vyras vis sakė, kad apie mus sako ne tall, bet long :) (įdomu ką jis juodžiam sako). Taigi va, gavom mes maistą savo, ŠB išėjo pamąstyt apie pasiūlymą (kuris tipo buvo nemokamas), viena mergina priėjo prie manęs iš nugaros, apsikabino.. Bet mes kažkaip maloniai atsisakėm ir varėm atgal į hostelį milžiniškų tarakonų pilnomis gatvėmis (nė kiek neperdedu).
Kitą dieną važiavom į uostą ir kėlėmės į mūsų tikslą – Perhentian salą. Nuo šitos vietos manau bus sunkoka su žodžiais, nes kažkaip ten jų pritrūko biški. Vyravo frazė „Nū pyzda kaip graaažu“ :D ta sala nedidukė, gal 10min skersai ir 30min išilgai yra vienas didelis kalnas su džiunglėmis ir kažkokiais ten ropliais milžiniškais, kurių vienas paskui išlindo iš po mūsų kambario grindų.. :D išėjus iš mūsų kambariuko šalia buvo geltonas smėlis, ir visiškai permatoma jūra su kita tokia pat sala netoli. Vaizdas ždž geras.. jūros temperatūra buvo tokia panaši į lauko, o paskutinę dieną net degino vanduo :D gali tiesiog gulėt sau vandeny ir nieko neveikt. Arba sėdėt kavinukei paplūdimy ir nieko neveikt. Arba žiūrėt į vandenį nuo uolų nuošaliau ir nieko neveikt. Gyvenimas gražus:)
Taigi mes su veikla ten nepersistengėm, viskas ką veikėm buvo byčka paplūdimį su kita chebra iš univero ir nardymo su vamzdeliu ekskursija. Man tai buvo super nerealu, mačiau kaip koralai kvėpuoja :) aj dar matėm mažus ryklius ir milžiniškas, padėklo dydžio žuvis :D aišku teko už šią kelionę ir sumokėt – kadangi saulė ten kepino standartiškai, o nardant stogo nebuvo, nugara pas visus buvo super raudona ir sėdėjimą atsipalaidavus keliom dienom teko primiršt.
Grįžimas atgal tai buvo kažkoks porno.. tuo laiku vyko musulmonų šventė, ramadano pabaiga, per kurią visi išsitraukia mašinas ir kur nors važiuoja. Arba šiaip kur nors važiuoja. Taigi autobusų atgal nebuvo. Teko vėl gautis iki to paties traukinio stoties (50km nuo uostelio su taksu). Atvarę į stotį sužinojom, kad artimiausių dviejų traukinių visi bilietai išpirkti. Taigi teko laukt kuklias 8 valandas.. aplinkui nebuvo nieko išskyrus gatvės stendą kur darė fried chicken ir burgerius :D bet mes irgi ne iš kelmo spirti – dar turėjom užsilikusių atsargų iš salų (pora butelaičių jei neklystu :)) taigi po poros valandėlių reikalai daug pagerėjo kaip ir mes ;) vietą buvom išsirinkę ne itin romantišką – tą pačią traukinių stotį. Už tvoros keturmečiai vaikai sprogdino sau petardas, vienas ir į mus paleido, kai ŠB jų maloniai paprašė :D šitoj šalį su sprogimais problemų nedaug – nori pasprogdint – sprogdini. Univere karts nuo karto nugriaudėja tokie rimti fejerverkai ar kas ten. Gal dinamitas? :) galiausiai sulaukus traukinio, gavom atsisėst. Tik bėdutė buvo ta, kad nebuvo kondicionieriaus (temperatūra lauke 30-40) ir traukinys netrukus prispildė. Puse žmonių važiavo stačiom už durų vagonų galuose.. Kelionė truko 9 valandas, traukinys tradiciškai pora valandėlių vėlavo. Ai dar šiek tiek nugara skaudėjo. Taigi į kelionės galą pradėjau suvokt, kaip būna, kai staiga kas nors atsistoja ir pradeda šaudyt visus. Atvažaivom į kažkokį eilinį miestuką iš kurio jau buvo autobusas į KL. Bet spėkit kas? Ogi užrezervuotas visas. Tai mum suteikė dar 6 valandas pasidairyt po malaizijos miestovaizdžius. Visa laimė, kad atradom KFC. Tai ten visą laiką ir praleidom. Kas snaudė, kas skaitė. Ten pavalgėm ir pietus ir vakarienę. Ždž namai tikri :)
Taigi įsėdę į autobusą pagaliau galėjom atsipalaiduot. Kuala Lumpūras buvo už 3 valandų kelio, sėdynės tinkamos miegui, kondicionierius veikiantis. Snaudėm sau snaudėm, kol staiga vairuotojas nusikeikė ir pasakė, kad yra blogai. Na aš sau atsimerkiau ir žiūriu prieš mus kamštis. Kamštis tai kamštis galvojau, visko būna, ypač ant šeškinės kalno. Bet netrukus buva apšviestas, kad ką tik pravažiavom ženklą KUALA LUMPUR – 100km. Taigi va. Autobusas vėlavo 3 valandas, o sumoj tuos 450km nukeliavom per 30 valandų. Bet vistiek kelionė buvo nereali :)
Na ką gi, pakaks, miegas ima, leisiu ruoniui pasireikšt :) c u soon :)
Mindaugas
RUONIS:
Labas, aš mėginsiu kelis dalykus aprašyti savo dalelėj:
1.Malaizijos politika. 2.Pakistanas. 3.Baras dangoraižio viršuj. 4.Raftinimo išvyka. 5.Laisvalaikis ir didelis Mindaugo pokštas.
1.MALAIZIJOS POLITIKA. Gudriai čia neprirašysiu, bet kai pašnekėjau su vietiniais, tai supratau, kad Lietuvoje gal ne tokia ir bloga situacija. Malaizija nepriklausomybę gavo prieš 51erius metus. Nuo to laiko iki dabar šalį valdo ta pati partija. Kaip ŠB praeitam bloge rašė, Malaizijoj yra 3 vyraujančios rasės: malajai, kinai, indai. 'Žmonėmis' čia laikomi tik malajai (beje, yra įstatymas, kad jeigu esi malajus, tai privalai būti musulmonas). Nors indai ir kinai gyvena Malaizijoje jau labai ilgai (turi Malaizijos pilietybę (Malaizijos pasuose ir ID yra įrašoma ir rasė)) šiuolaikiniai politikai yra pasakę, kad jeigu jiems čia kas nors nepatinka, tai gali važiuoti į savo šalis, nes jie čia yra užsieniečiai. O nepatinkamų dalykų, manau, jie atranda. Vyriausybė nuolatos atranda būtų ir nebūtų priežasčių, kodėl kažkurioj vietoj stovinti indų šventykla turi būti nugriauta. Nugriauna indų šventykla (kuri ten galėjo būti stovėjusi ~400 metų) ir pastato mečetę. Bažnyčių, kaip supratau negriauna, bet naujų statyti irgi neleidžia.
Malaizija praeito amžiaus pokario metais išleido įstatymą, kad žmogus gali būti suimtas ir nuteistas be jokių teismų ir įrodymų. Ta įstatymą jie išleido tam, kad galėtų sulaikyti komunistus teroristus iš Vietnamo ir panašių šalių. Įstatymas galioja dar ir iki dabar ir gana daug žmonių yra tiesiog sulaikomi už nesuprantamus darbus.
Dar girdėjau, kad kažkoks 23 metis pasiskundė, kad kažkoks 16 metis jį 7is kartus išprievartavo (abi personos politiškai svarbios). Ir dabar jis teisiamas lyg smarkiai. O gal jau ir nuteistas. Smagūs dalykai.
Nesu tikras dėl informacijos tikrumo, čia man keli malaiziečiai pasakojo. Iš veido patikimi atrodo.
2.PAKISTANAS. Visa šalis kaip ir tiki, kad dabartinis prezidentas nužudė savo žmoną, tam kad taptų prezidentu. Jis buvęs kalinys. Antras aukščiausias valstybės pareigūnas – jo sūnus (kaip supratau, irgi teistas). Dauguma ministrų irgi ex-kaliniai.
Elektra Karačoj (didžiausias miestas) per dieną būna 8ias valandas. Atsiranda valandai, tada porai valandų dingsta.
Jeigu eini vienas gatve (nesvarbu, ar diena, ar naktis) baisiai didelė galimybė, kad tave pagrobs ir reikalaus išpirkos. Baltuosius grobia dar greičiau.
Beveik visi bachūrai nešiojasi po ginklą. Kad ramiau būtų.
Situacija: diena, mašinų spūstis, sėdi mašinoj. Atvaro bičas ant motorolerio, pagrasina tau pistoletu ir sako atiduot visus mobiliakus. Atiduodi ir kai jis nuvažinėja, išlipi iš mašinos ir nušauni jį. Normaliai. Sakė pakistaniečiai, kad taip kas savaitę įvyksta. Mergaitės sakė jais netikėt, bet argumentų jokių nepateikė.
Šiaip ar taip, kiek teko sutikt pakistaniečių čia, tai visi labai faini žmonės. Tusovni, paprasti, kai kurie įdomūs :)
3.BARAS DANGORAIŽIO VIRŠUJ. Vadinasi Luna Bar. 33iam aukšte. Atvarai, pamatai baseiną dydžio kaip 4ios mašinos sustatytos šalia. Virš baseino nėra stogo. Matosi KL toweris (http://euroasiaalliance.com/images/KL-Tower-by-night_01.jpg), truputį pasisukus matosi KLCC toweriai (http://lloydi.com/travel-writing/round-the-world-trip/country/09-malaysia/03-kuala-lumpur/images/petronus-at-night.jpg). Yra antras aukštas, ten gali gerti žiūrėdamas į nerealiai gražų miesto vaizdą. Groja gana rami muzika ir gana romantiškas/tusovnas apšvietimas. Gėrėm kokteilį Multiple Screaming Orgasm. Smagus visai :) Baro vaizdelis: http://www.johnnyjet.com/image/PictureForNewsletterMalaysiaKLLunaBar.JPG
Pisuaras stiklinis su langu į miestą. Atrodo, kad myži ant miesto. Va ten tai daugigubas rėkiantis orgazmas.
4.RAFTINIMAS. Su Outdoor club organizavom raftinimo išvyką. Malaiziečiai, sakė, kad pašėlsta, kai gauna laisvės. Tai organizuodamas tą išvyką jaučiausi taip, kaip organizuočiau stovyklą 12-16 metų vaikams :) Šiaip ar taip, viskas normaliai buvo, tik beždžionės visą laiką maistą stengėsi pavogti. Nieks negėrė ir nerūkė, 53 žmonės. Miegojau tiesiog palapinėj (jokio kilimėlio ir miegmaišio). Pasigailėjau – nesveikai sušalau, nes visą naktį lijo, tai kiaurai permerkė.
Raftint labai smagu buvo, vieną kartą apsivertėm, iškritau 2 kartus, vienas iš jų buvo toks, kad teko gal 20 metrų kriokliu nučiuožt. Žiauriai smagu!
5.Mindaugo POKŠTAS. Žaidėm pas slovaką kambary drinking games. Mindaugas buvo to vakaro DJ'us. Išgirdau vieną gabalą ir pradėjau labai labai juoktis, Mindaugas nesuprato, kodėl juokiausi. ŠB irgi ne iškart suprato, bet paskui suprato, pradėjo juoktis ir liepė Mindaugui išjungti muziką greitai. Daina buvo Outkast – B.O.B. (pailginus – Bombs Over Baghdad) (http://www.youtube.com/watch?v=-XBgXBvI8a0), su mumis žaidė irakietis.
Tai tiek. Nelinksmai čia aš parašiau, nes labai miego noriu. Užtenka, kad J ir A linksmai parašė. Tai va. J tik ką parašė, kad psichologijos knyga labai zajėbiška, įdomu ten zajėbiškai. Saldžių sapnų. Ruonis.
Nuotraukos skirtos šitai ruonio dalelei: http://www.facebook.com/album.php?aid=45817&l=8d6aa&id=694702890
P.S. nuotraukas kaip visada stengiames sumesti i facebooka (visu musu triju profiliuose gal ka rasit). ŠB dar sake, kad geriausia bloga skaityti facebook'o notesuose (cia irgi per profilius galima rasti).
Iškeitę darganotą Didžiosios Karalystės dangų į saulėtąją Malaiziją (taip turėjo būt, bet dar nė viena diena nebuvo saulėta) jau savaitę esam įsikūrę žemyninėje Malaizijos dalyje, apie 30 km nuo Kuala Lumpūro įsitaisiusiame miestelyje Semenyih. Čia 2005 metais buvo perkeltas Nottingham University Malaysia Campus, šiuo metu mokosi apie 3300 studentų. Campusas nesveikai gražus, iškirstas džiunglėse ir turi savo atskirą autostradą iki miestelio. Pradžioj truputis general information, o po to prie reikalų. Indžioi
Malaizija
Vidutinio dydžio šalis, šiek tiek virš 25 milijonų gyventojų. Sostinė – Kuala Lumpūras (2.5 mln gyventojų).Valiuta – ringitas (RM), 1 RM maždaug 0.65-0.7 LT. Žostkai drėgna, saulė pakyla į pati zenitą virš galvos, kad net šešėlio nebūna. Laikas nuo Lietuvos skiriasi plius penkiom valandom. Šalys kaimynės – Tailandas, Singapūras, Indonezija ir Brunėjus. Kalba – malajų. Visus metus karšta, temperatūra dieną apie 30 C. Prieš išvažiuodamas pažiūrėjau temperatūrą naktį – minimali 24 C, dabar naktim kondicionierių jungiu ant 27 C, kad būtų vėsu J Gyventojai dauguma malaiziečiai (60%), yra kinų, indų. Iki šiol neina dar atskirti tų malaiziečių. Beveik visi sugeba susišnekėti angliškai, dažniausiai užrašai rašomi ir malajų, ir anglų kalbomis. Gatvės moteriškaitės – 90% su bybukais ;]~~
Geriausias dylas
ruonis pirko basanoškes už 13 lt, bet atrodo kaip už 30 lt (!!!).
Buvom
Kuala Lumpūre – zjbs, man labai patiko. Semenyih – miestelis šalia mūsų, sakė tipo seif siti. Per visą miestelį kokie 30 namų ir du kalėjimai. Man nepatiko. Kajang – irgi lyg ir seif siti, bet nieko ypatingo. Sunway Lagoon Resort – čia, jei matėt nuotraukose, kur buvo atrakcionų parkas ir kur stovėjo skylinas. Patiko.
Semen. Kiti vartotini šio žodžio variantai: seaman, jūrininkas, Davidas Seamanas.
Adaptacija
Visos tos moterys, kur vaikšto apsigaubusios skarom šoka pagal bytą ir filmuoja su mėbeliais!
Alkoholis
0. Šnapso nėra pirkti net 4 aukštų parduotuvėj. Alaus butelis apie 12 lt. Nė karto nieko neragavau. Plius pirmą kartą mačiau puotą be alkoholio. Visai normaliai puotavo, nu bet ne tas… Čia alkoholis keičiamas kaljanu, nu bet ne tas…
Narkotikai
Su jais čia problemų nedaug – pakaria J Lėktuve gavom tokį vokelį, kuriame užrašyta “Drugs are illegal to import to Malaysia. Violating this rule results in death penalty”. Galvojom, ką daryt, jei vežiesi, nu ir supranti, kad jau pyze :D
Klausimėlis
Vietoj “Labas, ką studijuoji?” ar “Labas, iš kur atvažiavai?” vienas bičiukas iš Pakistano paklausė Mindaugo “Labas, ar mėgsti porno?” ;D pakistaniečiai čia labai faini. Net pačiam keista... Tas pats pakistanietis tokiam didžiadelniui iš Irako pasakė: “You have big hands, must be good for business” :D
Žaidimai
Pasakojom užsieniečiams apie mitologinius lietuvių žaidimus:
“Pastumdukas” – vyrai susėda į kubilą arba vonią, vienas pakakoja. Ir vyrai stumdo tą kaką, bet galima stumti tik su rodomaisiais pirštais, priglaudus riešus prie žandų. Žaidimas be laimėtojo, bet smagus.
“Keksiukas” – vyrai sustoja aplink stalelį, ant kurio padėtas keksiukas. Vyrai smaginasi ir kas paskutinis paleidžia šlapiąjį sprogimėlį, tas valgo keksiuką.
“Strazdanėlės” – vyrai sustoja į ratelį ir vienas arba visi (sutartinai) pakakoja į rato centrą. Tada drąsiausias pliauškina per krūvą. Pas ką daugiausia strazdanėlių ant veido, tas laimi.
“Akmenveidis” – vyrai pusnuogiai (su marškinėliais) susėda aplink stalą. Mergelė po stalu daro biznį. Tikslas – išlaikyti ramų veidą, kitaip gresia pralaimėjimas.
Mūsų draugė iš Brunėjaus sakė, kad pakviestumėm, kai žaisim ir kad nufilmuotumėm. ruonis laiku ir vietoje garsiai pamanė, kad jis galvojo, jog jinai norės prisijungti prie žaidimo “Akmenveidis”.
Suradom “Show Me Your Genitals” antrą dalį. Kiti fantastiški vidijo: “Why Did You Leave Me?”, “High as F#$K”, “Cold Blooded Christmas”, “2 Girls 1 Cup Song” ir “Pointless Profanity”. Žodžiu visos, išskyrus “Everyday Normal Guy” (čia man personally). Šelmiškiausia idėja tai stabwound fucking iš “Pointless Profanity” ;D
Labai džiaugiuosi, kad Šatrijos burtininkas sugalvojo man tokią puikią pravardę – ruonis. Paslaptinga. Svarbu yra tai, kad as nerašysiu taip juokingai, taip glaustai ir taip įdomiai kaip ŠB (Šatrijos burtininkas). Tikiuosi, kad pavyks šūdinai rašyt.
ŠB jau pimpalėlis apie viską parašė, tai man dabar sunku bus ką bepridėt. Apie šlangas svarbu parašyt. Pas juos tūlikuose nemadinga turėt tuoletinio popieriaus. Žymiai madingiau yra turėti šlangelę su šaltu vandeniu prie pat klozeto. Jie padarę kakų visą laiką nusiplauna sėdynę. Šaunuoliai. Visai smagu, ir man teko išmėgint. Išeini toks gaivus visas.
Dar prikolas tas, kad mažesniuose miestukuose jie visai neturi perėjų. Eini per gatvę belenkur ir meldiesi, kad nepartrenktų. Net per keturių juostų autostradą kartais tenka perbėgt.
Neseniai su ŠB turėjom intensyvią diskusiją apie jo slapyvardį. Jis juo labai patenkintas, bet dar galvoja, kad visai gerai būtų pasivadinti Žyniu Pizdeika. Idėja graži, bet sutrikom ties tuo, kad kokie nors nešvankių minčių galvoje turintys žmonės žodį Pizdeika pradės kildinti iš to žodžio, kurio šiame švankiame bloge nevalia minėti. Polemizuosim šia tema toliau.
Ramadanas. Žinia, kad čia labai daug musulmonų ir dabar kaip tik pats Ramadano įkarštis. Ramadanas tai šventė, kai musulmonai nuo 5:15 iki 19:15 nevalgo, negeria (įskaitant ir vandenį), nerūko ir nesimyli. Stipriai čia tas ramadanas vyksta, nes netgi universiteto kavinė dabar atsidaro pusę keturių nakties, tam kad jie galėtų prisikimšti ir tada eiti miegot. Miesteliuose būna KARNIVAL RAMADAN :) Kol kas dar neišsiaiškinom jo gilios prasmės, bet tipo pradeda šve(ę)sti chebra jau iš anksti. Meldžiasi kiek supratau irgi penkis kartus per dieną. Aš rugsėjo 26ą ramadaną mėginau. Galvojau, kad bus labai sunku, bet taip nebuvo. Penktą ryto prisivalgiau ir išgėriau apie tris litrus vandens. Tada septintą užmigau, atsikėliau antrą dienos ir iš pradžių labai troškino. Tada troškulys praėjo ir buvo viskas gerai. Paskutinę valandą žiauriai norėjosi valgyt ir žiauriai troškino, jau nebesmagu buvo ir silpna šiek tiek. Tada, kai stuktelėjo 19.15 atsigėriau kažką ir iki 10os vakaro suvalgiau tris patiekalus, niekaip nepavyko pasisotint.
Beje, spalio pirmą musulmonai švęs Yd‘ą (nesu tikras kaip rašosi). Čia jų religijoj Kalėdų atitikmuo. Tipo baigiasi ramadanas, tai reikia švęsti. Pas juos tradiciška, kad senesnieji dovanoja tau pinigų. Žinia, daugiausia jų dovanoja seneliai ir tėvai. Kalėdų chebra nešvenčia.
Neseniai pirkau fotoaparatą. Panašaus dydžio kaip Akropolis elektronikos prekių centre. Atėjau į firminę Canon parduotuvę ir pradėjau derėtis su pardavėjais. Galiausiai pavyko nuspaust 250 ringitų, gauti nemokamai krepšį ir už pusę kainos paimti filtrą objektyvui. Čia visur galima derėtis nesveikai. ŠB labai gerai tai moka. Man širdis neleidžia.
Na, palieku dar ervės Mindaugui pasireikšti. Jis pridės ką nors įdomesnio. Tikėkimės, kad tai nepaskutinis mūsų blogas. Jeigu prie blogo sulauksim bent 10 komentarų, tai turbūt parašysim dar kartą.
Dėl nuotraukų beje, tai dedam į facebook‘ą savuose profiliuose. Iki.
Mindaugas
Sveiki gyvi! :D nu kadangi mano rašytojiškos šaknys sieka gilius laikus, mackevičienės diktatūra ir daug visokių dalykų, tai turbūt aš rašysiu super duper achujenai įdomiai! :D
Tik vat žiūriu, kad tie geniai jau daug ką aprašė..
Na Malaizija yra įdomi šalis. Bet turbūt nieko stebėtino, nes europiečiam viskas Azijoj įdomu, čia šiek tiek kitaip daug kas. Tarkim ir ruonio pastebėtos perėjos. Arba nepastebėtos :D Kai vieną kart artimame miestelyje Kuala Lumpure atsidurėm prie gatvės kur buvo tris juostos į kiekvieną pusę mes truputuką sutrikom, o štai gengas iš pakistano (ten tokie kieti čiuvai, kurie negana to, kad yra musulmonai ir kad niekaip neišeina nustatyt kiek ten jų yra – ŠB teigė, kad jie tik 3, bet dedu galva, kad jų daugiau, dar ir apie porno meną mėgsta pabazarint) tiesiog nesustoję ėjo per gatve. Buvo gan įspūdinga. Maždaug eini o paskui tik žiūri kur čia tos mašinos. Pamatę mano nuostabą, jie papasakojo apie savo gimtąjį Pakistaną – ten sakė nėra jokių perėjų, nes žmogus turi būt laisvas – kam jam kažkokie apribojimai - eini kur nori. Tai maždaug per gatvę yra einama laviruojant tarp važiuojančių mašinų tokiu pilvo šokio (uuu) ar pono krabo Zoidbergo stilium J
Kuala Lumpūras
Bet šiaip Kuala Lumpuro centras išties įspūdingas – viskas blizga, dideli pastatai ir visokie prekybos centrai. Nors iš kitos pusės tokie dalykai gal nebelabai ir stebina. Turbūt didesnį įspūdį prideda nuolatinis karštis ir visur augančios palmės. Kiekvienas save gerbiantis prekybos centras ar šiaip pastatas turi kondicionierių, užtai kai išeini į lauką, tiesiog atsitrenki į karšto oro sieną. Toks įspūdis dažniausiai būna. Tiesa kartais užeina ir lietus. Kad ir dabar kai rašau už lango griaudėja, nors dar prieš 20 minučių su ŠB ir ruoniu ėjom pietaut ir švietė saulutė ir buvo giedra. Bet visumoj lietūs gan reti, lijo gal kokiu tris kart per pusantros savaitės. Liūčių sezonas turėtų prasidėt lapkritį, tada manau viskas keisis šiek tiek J
Semenyih
Be Kuala Lumpuro mūsų akiratyje dar yra Kajang ir Semeniyh. Semenyih yra artimiausias, vos 3 km nuo universiteto. Jis nedidelis miestelis su žemais namais, pilnas purvinų parduotuvėlių, kuriose smirdi, gal dėl to kad visur šalia gatvių eina kanalizacija, kuri nerealiai smirda, ir dažnai būna net neuždengta. Taigi jei tarkim eini gatve (apie šaligatvius neina kalba) ir matai, kad mašina tave nutrenks, gali tekt šokt į šalia esantį kanalizacijos griovį ir išsimaudyt šūduose. Bet nepaisant to, kiek teko girdėt, net tokiam varganame miestelyje maistas yra labai geras ir daug geresnis nei univere J
Vakar manau sužinojom kas yra tas tikrai geras maistas :D ėjome į ekskursiją po kuala lumpurą (ten visokie pasikėlimai į dangoraižius ir kita..) ir buvom nuvesti į kabaką kažkur India Town‘o pašonėj. Maistą ten žmonės patiekia ant banano lapų – jie tokie žali, dydžio kaip valgyklos padėklas. Tada tiesiog eina prie tavęs su visokiais padažais, ryžiais ir deda ant to lapo. Na ir tada žmogus gali imt ir valgyt. Mum siūlė stalo įrankius, bet mes pamatę aplinkinius, kurie visi valgo rankom atsisakėm. Tiesa sakant iš pradžių žiūrėjau gana skeptiškai į tai, nes buvau kaip reikiant alkanas ir nenorėjau čia žaist, bet viskas išėjo labai gerai. Valgymas rankomis yra visai fun :D viskas krenta, pirštai ištepti visu maistu o ir maisto buvo kiek nori. Tai prisivalgiau nerealiai daug, kaip pas močiutę blynų :D
Dar tą pačią dieną buvom užkilę į Petronas bokštų jungiamąjį tiltą, ten atrodo 41 koks nors aukštas. Buvo aukštokoka bet kažkaip nebaisu. Jis ten labai toks tvirtas ir nesiūbuoja ir grindys ne stiklinės :/ ŠB ten užmezgė gyvenimo kontaktą – vyras su turbanu jam pasakė žodį! O jau prieš tai buvom nustatę, kad ten turbūt turtingiausias mūsų matytas žmogus. Ždž tiekJ
